KONFERENCIJA

Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?

2026 m. kovo 27 d.

10:00 – 15:30 val.

Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos konferencijų centro salė
(Priešpilio g. 2, 91240 Klaipėda)

 

Iki konferencijos liko:

-16 DIENOS
-17 VALANDOS
-38 MINUTĖS
-43 SEKUNDĖS

Registracija sustabdyta.
Kviečiame stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją per LRT.lt ir Delfi.

„Jei turi priėjimą prie jūros, tau atviras visas pasaulis“.

Pirmoji konferencija 2024. Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis. © Domas Remeika

Kaip išnaudosime vandenynų ekonomikos galimybes?

Lietuva stovi ties strateginiu pasirinkimu: likti valstybe prie jūros – ar tapti tikra jūrine valstybe.
Baltijos jūra – tai ne tik 90 kilometrų pakrantės. Tai geopolitinė erdvė, energetikos arterija, prekybos kelias, inovacijų platforma ir saugumo zona. Šalys, kurios geba mąstyti jūriškai, kuria aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, stiprina savo nepriklausomybę ir tampa regioniniais lyderiais.

Konferencija „Jūrinis potencialas“– tai ne diskusija apie galimybes. Tai vieta – sprendimams ir naujoms jungtims.

Jūrinė ekonomika – Lietuvos augimo kryptis

Pasaulyje sparčiai auganti vandenynų ekonomika apima ne tik laivybą ar krovinių logistiką. Tai – jūrinė energetika, pažangiosios technologijos, gynybos sprendimai, mėlynosios biotechnologijos, turizmas, sportas, laisvalaikio infrastruktūra ir inovacijos. Šalys, kurios kryptingai investuoja į jūrinį sektorių, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, stiprina energetinę nepriklausomybę ir didina eksporto potencialą.
Lietuva turi visas prielaidas tapti Baltijos regiono jūrinės kompetencijos centru – tačiau tam būtina aiški nacionalinė strategija, stipri vidaus vandenų ir jūros jungtis bei moderni, daugiafunkcė uostų infrastruktūra.

Mažieji uostai – regionų ekonomikos variklis

Mažųjų uostų plėtra – ne tik infrastruktūros projektai. Tai regionų atgimimo, turizmo plėtros, verslų kūrimo ir bendruomenių stiprinimo klausimas.
Šventosios, Klaipėdos marinos, Neringos uostų atnaujinimas bei Karklės uosto vizija gali tapti esminiu proveržiu stiprinant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, identitetą. Modernūs mažieji uostai sudarytų sąlygas pritraukti tarptautinius laivus, plėtoti buriavimą ir vandens sportą, organizuoti tarptautines regatas, skatinti inovacijas bei jūrinių technologijų plėtrą.
Tai – investicija ne tik į turizmą, bet ir į visos šalies ekonominį konkurencingumą.

Vidaus vandenys – neišnaudota jungtis

Jūros ir vidaus vandenų sujungimas atveria galimybes efektyvesniam krovinių judėjimui, mažesnei taršai, multimodalinio transporto plėtrai bei regionų integracijai į nacionalinius ir tarptautinius logistikos tinklus. Vidaus uostų atgaivinimas gali tapti strateginiu žingsniu stiprinant Lietuvos transporto sistemą ir mažinant priklausomybę nuo sausumos tranzito.

Saugumas, geopolitinė realybė, inovacijos ir tarptautinės galimybės

Besikeičianti geopolitinė aplinka reikalauja stiprios valstybės pozicijos Baltijos jūroje. Jūrinės gynybos technologijos, autonominiai sprendimai, laivybos sauga, jūrų stebėsena ir infrastruktūros apsauga – tai sritys, kuriose Lietuva gali kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir sprendimus tiek savo saugumui, tiek eksportui.
Klaipėdos regionas turi potencialą tapti jūrinių technologijų ir inovacijų klasteriu, telkiančiu pramonę, startuolius, mokslą ir valstybę bendram proveržiui.

Konferenciją inicijuoja Lietuvos buriuotojų sąjunga kartu su pajūrio savivaldybėmis ir nacionaliniais partneriais, siekdama suformuoti aiškią kryptį – kaip Lietuva gali per artimiausią dešimtmetį sustiprinti savo jūrinį vaidmenį regione.
Tai kvietimas mąstyti strategiškai, veikti koordinuotai, prisijungti prie sprendimų.

Pranešėjai

Juras Taminskas LR Susisiekimo ministras
Kastytis Žuromskas LR Aplinkos ministras
Robertas Dargis LBS tarybos narys
Arvydas Vaitkus Klaipėdos m. meras
Šarūnas Vaitkus Palangos m. meras
Darius Jasaitis Neringos sav. meras
Bronius Markauskas Klaipėdos r. meras
Vytautas Laurinaitis Šilutės r. meras
Algis Latakas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
Aurelijus Rimas LR Vidaus vandenų direkcijos laivybos direktorius
Andrius Palionis Kauno m. vicemeras
Arnoldas Šileika „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius
Vytautas Lygnugaris „Limarko laivininkystės kompanijos” generalinis direktorius
prof. Vytautas Paulauskas Klaipėdos universitetas
Gintarė Verbickaitė „Unicorns Lithuania“ vadovė
prof. dr. Artūras Serackis Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Tadas Jablonskis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas
Vitalija Zumerienė LR Krašto apsaugos viceministrė
Paulius Petrauskas Ekonomikos ir inovacijų viceministras
Edvinas Kerza „Scalewolf“ vadovaujantis partneris
Raimundas Daubaras Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas
Edmundas Jakilaitis Žurnalistas

Programa

09.30 – 10.00 val.
Pasitikimo kava
10.00 – 10.03 val.
Konferencijos atidarymas

Moderatorius Edmundas Jakilaitis, žurnalistas

10.03 – 10.10 val.
Įžanginė kalba

Robertas Dargis, LBS tarybos narys, vienas konferencijos iniciatorių

VALSTYBĖS JŪRINĖ STRATEGIJA, VIDAUS VANDENŲ IR JŪROS JUNGTIS, UOSTŲ VYSTYMAS
10.10 – 10.30 val.
Lietuvos jūrinė strategija: mažųjų uostų plėtra

Juras Taminskas, LR Susisiekimo ministras

10.30 – 11.30 val.
Kokią pažangą padarėme per metus ir prioritetiniai tikslai įveiklinant jūrinį potencialą

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos m. meras
Šarūnas Vaitkus, Palangos m. meras
Darius Jasaitis, Neringos sav. meras
Bronius Markauskas, Klaipėdos r. Meras
Vytautas Laurinaitis, Šilutės r. meras

11.30 – 11.40 val.
100 metų Lietuvos buriavimo: nuo ambicijos iki ekonominės vertės ir pasaulio pripažinimo

Raimundas Daubaras, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas

VIDAUS VANDENŲ IR JŪROS JUNGTIS. KOKS POTENCIALAS LIETUVAI IR KLAIPĖDOS REGIONUI?
11.40 – 11.55 val.
Atveriami krantai: Jurbarko uosto atgimimas ir vidaus uostų ambicija

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

11.55 – 12.40 val.
Diskusija: Nuo Baltijos iki Kauno marių: vidaus vandenų įveiklinimas pramonei ir turizmui

Juras Taminskas, LR Susisiekimo ministras
Kastytis Žuromskas, LR Aplinkos ministras
Aurelijus Rimas, LR Vidaus vandenų direkcijos laivybos direktorius
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius
Andrius Palionis, Kauno m. vicemeras

12.40 – 12.45 val.
Laikas klausimams
12.45 – 13.10 val.
Kavos pertrauka
TECHNOLOGINIS IR INOVACINIS PROVERŽIS KLAIPĖDOS REGIONE
13.10 – 13.20 val.
Vandenynų ekonomikos ir ekosistemos galimybės. Ar išnaudosime?

Robertas Dargis, LBS tarybos narys, vienas konferencijos iniciatorių

13.20 – 14.10 val.
Diskusija: Kaip pasinaudosime galimybėmis? Jūrinių technologijų įmonių ir startuolių klasteris Klaipėdos regione. Kada?

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos m. meras
Arnoldas Šileika, „Vakarų laivų gamykla“ direktorius, Klaipėdos universiteto tarybos pirmininkas, LINPRA viceprezidentas, Lietuvos Jūrinio klasterio valdybos pirmininkas, LGSPA vicepirmininkas
Vytautas Lygnugaris, „Limarko laivininkystės kompanijos” generalinis direktorius, LLSA valdybos pirmininkas
prof. Vytautas Paulauskas, Klaipėdos Universitetas
Gintarė Verbickaitė„Unicorns Lithuania“ vadovė
prof. dr.  Artūras Serackis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

VALSTYBĖS SAUGUMAS BALTIJOS JŪROJE
14.10 – 14.30 val.
Grėsmės Lietuvos saugumui Baltijos jūroje. Ko reikia, kad valstybė efektyviai apgintų savo interesus?

Tadas Jablonskis, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas

14.30 – 15.10 val.
Diskusija: valstybės ir verslo bendradarbiavimas jūrinėse gynybos technologijose. Kaip paspartinti gamybą ir turėti rezultatus?

Vitalija Zumerienė, LR Krašto apsaugos viceministrė
Paulius Petrauskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministras
Arnoldas Šileika, „Vakarų laivų gamykla“ direktorius, LINPRA viceprezidentas, Lietuvos Jūrinio klasterio valdybos pirmininkas, LGSPA vicepirmininkas
Edvinas Kerza, „Scalewolf“ vadovaujantis partneris

15.10 – 15.15 val.
Laikas klausimams
15.15 -15.20 val.
Konferencijos apibendrinimas

Robertas Dargis, LBS tarybos narys, vienas konferencijos iniciatorių

15.20 – 16.00 val.
Pietūs

Organizatorius:

Organizatorius Logo

Partneriai:

Informaciniai partneriai:

+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.